- pripjauti
- pripjáuti tr.
1. JnšM peiliu ar pjūklu prirėžti tam tikrą kiekį: Katilą [obuolių] pripjáusu i suvirinsu obūlynės Krš. Nu pagatavija medy malkos, tę malkų tada pripjáuni, tada praskaldai Lz. | refl. tr.: Visa ką padariau ir siečkos prispjóviau Grv. Prisipjauti virpstelių rš.
2. Ds, Užp pjaunant patrumpinti: Kad ilgas, pripjáuk Trgn. Dabar i pripjáut redelių nemožna [kai padarei per aukštus] Dglš. Reikia pripjaut ienos šitam arkliukui Sdk.
3. dalgiu prikirsti (javų ar šieno): Gerus rugelius bepjaudama menkų rugelių nepripjovė Rtn. Aš pažiūrėsiu rugių laukely, ar daug pripjovė baltų rugelių (d.) Mrj. Jis pripjóvė šmotą šieno J. Žirnelių pripjóviau kiaulėm Šlčn. Tada pripjáuna saują pirmą [rugių] ir suriš ir atneš gaspadoriu Pb. Jeigu pripjauni paskutinį pėdą pilną, tai daugiau nebepjausi, mirsi (priet.) LTR(Ob). ^ Kad pripjovė – šuniui pasikočioti LTR(Sdb). | refl. tr.: Dobilo jam te gero buvo, prisipjaũs davaliai Ob. ║ refl. [i]iki valiai pjauti (javus, šieną): Aš prisipjóviau lauke rugelių, geltonųjų kvietelių JV494. Aš prisipjóviau lanko[je] šienelio, prisinešiojau plieno dalgelio JD962.
4. refl. pridilti, atbukti: Prisipjóvė peilis, t. y. pridilo J. Ruokaną dieną dalgis neprisipjauna – neapkimba koše Varn.
5. tr., intr. pjaunant dalgiu prieiti, pasiekti: Pardien gal ir pripjáusma lig Vidupievio (pievos vardas) Vb.
pripjautaĩ adv.: Kviečius, rugius pjauna pripjautaĩ, pripjautinaĩ, prykersmu (pradalgė virsta prie nepjautų) Rt.pripjautinaĩ adv.: Pas mus tik rugius ir pūrus pripjautinaĩ tepjauna Brs.6. I daug priskersti: Vištų pripjáuta priemenėj Bgs. 7. Slnt, Ėr, Ml, Alv pjaunant pribaigti nepagydomai sergantį, dvesiantį gyvulį: Reikės šiame čėse tokią gerą karvę su šviežiu pienu pripjáuti Rdn. Ta karvė bengės, da pripjóvė ir pardavė tą meisą Štk. Gavau pripjáuti veršį, buvo bedvesąs Šts. 8. ne visai papjauti, ne visai nužudyti: Mano kaimyną piktadariai pripjóvė ir paliko pripjáutą (leisgyvį) Mrj. | Sako, pripjáutas [po operacijos] esąs, vos ne mirštąs Jd. ║ užpuolus kandžiojant, draskant ne visai pribaigti: Radau, pripjáutas (dar ne visai vilko papjautas) avis Gs. 9. žr. nupjauti 1: Liežuvį pripjauti bei rankas ir kojas nukirsti BB2Mak7,4. Ausys, nosis jo pripjaujamos BPI190. 10. Ob prierzinti: Tai pripjóvė jį, net nežino, kas daryt! Km. 11. uždėti, priteisti (baudą): Anam pripjóvė tris šimtus rublių pabaudos Krtn. \ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti
Dictionary of the Lithuanian Language.